ES Teisingumo Teismas atsakė, ar draudikas gali taikyti skirtingą draudimo įmoką priklausomai nuo to
ES Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje „Litaksa“, kurioje atsakė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo klausimą, ar draudikas turi teisę taikyti skirtingą draudimo įmoką priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje naudojama transporto priemonė - ar visoje ES, ar tik Lietuvoje.
ES Teisingumo Teismas nurodė, kad pagal ES direktyvos nuostatas valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad motorinių transporto priemonių privalomojo draudimo sutartimis, sumokėjus vienkartinę įmoką, visą sutarties terminą būtų suteikta draudiminė apsauga, galiojanti visoje ES teritorijoje. ESTT pažymėjo, kad minėtų nuostatų tikslas buvo stiprinti ne tik nukentėjusiųjų per eismo įvykius, bet ir apdraustųjų asmenų apsaugą, taip dar labiau palengvinant ES vidaus sienų kirtimą ir vidaus rinkos kūrimą bei veikimą. Taigi direktyvos nuostatomis vienkartinės draudimo įmokos suteikiama draudimo apsauga visoje ES teritorijoje taikoma ne tik draudiko ir nukentėjusiųjų asmenų santykiams, bet ir draudiko bei draudėjo santykiams.
ESTT nurodė, kad draudikas, kuriam sumokėta vienkartinė įmoka, iš esmės turėtų prisiimti riziką nukentėjusiems asmenims išmokėti išmokas dėl įvykio, kurį gali sukelti apdrausta transporto priemonė, neatsižvelgiant į tai, kurios ES valstybės narės teritorijoje buvo naudojama transporto priemonė. Todėl „vienkartinės įmokos“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal ES direktyvą, neatitinka draudimo įmoka, kurios dydis priklauso nuo to, ar apdrausta transporto priemonė bus naudojama tik valstybės narės, kurioje yra jos įprastinė buvimo vieta, teritorijoje, ar visoje ES teritorijoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje į teismą kreipėsi draudikas, siekdamas, kad draudėjas, kuris neinformavo draudiko apie transporto priemonių naudojimą už Lietuvos Respublikos ribų ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, atlygintų dalį draudiko nukentėjusiems asmenims išmokėtų sumų už įvykius, kuriuos draudėjo transporto priemonės sukėlė kitų ES valstybių teritorijose. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartis, nenurodė, kad transporto priemonės bus naudojamos už Lietuvos Respublikos ribų, todėl draudikas neatsižvelgė į šią aplinkybę apskaičiuodamas draudimo riziką. Draudėjo nuomone, jis neprivalėjo informuoti draudiko apie transporto priemonių naudojimą kitose ES valstybėse, nes tiek nacionalinė, tiek ir ES teisė įpareigojo draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų visoje ES teritorijoje.
Daugiau informacijos apie ES Teisingumo Teismo sprendimą galite rasti šioje nuorodoje:
http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=163247&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=568049
www.lat.lt