Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl asociacijos sutarties

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs motinos ir dukros ginčą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, konstatavo, kad jei gyvenamasis namas keleto asmenų statomas sau gyventi, tai jų susitarimas dėl namo pastatymo tokiu tikslu vertinamas kaip asociacijos sutartis.

Teismas pažymėjo, kad jei partnerystės tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, tokia jungtinės veiklos sutartis yra vadinama asociacijos sutartimi. Ši sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. Paprastai asociacijos sutartis sudaroma raštu, tačiau nesilaikius rašytinės formos, ji nėra laikoma negaliojančia. Asociacijos sutarties sudarymą galima įrodinėti kitais įrodymais, netgi liudytojų parodymais.

Išnagrinėtoje byloje, kurioje motina iš dukros reikalavo priteisti dukros pastatyto namo dalį, liudytojų parodymai buvo abstraktūs ir neinformatyvūs, todėl nesant daugiau patikimų duomenų, bylą nagrinėję teismai motinos ieškinį atmetė, konstatuodami, kad susitarimo, jog po statybų baigties namo savininkėmis taps abi moterys, nebuvo.

Iš bylos aplinkybių matyti, jog motina prie gyvenamo namo statybos lėšomis neprisidėjo, tačiau jame gyveno apie 10 metų ir gretimame sklype statėsi kitą namą. Bylą nagrinėjusi LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik ta aplinkybė, jog motina ir dukra po namo pastatymo gyveno jame, yra nepakankama teigti, kad tarp judviejų įvyko susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis pastatyti namą kaip asociacijos sutarties rezultatą – bendrą nuosavybę.

„Naudojimosi gyvenamuoju namu po statybos užbaigimo faktas gali būti vertinamas kaip vienas iš susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių, kartu su lėšų, statybinių medžiagų, nekilnojamojo daikto ar kitokių išteklių panaudojimu jungtinės veiklos tikslui pasiekti – pasistatyti namą sau gyventi, būnant jo bendraturčiais. Vien naudojimosi pastatytu sau gyventi namu faktas nėra pakankamas asociacijos sutarties sudarymui pagrįsti“, – konstatavo LAT. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesniųjų pakopų teismų sprendimus ir kasatorės skundą atmetė.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-158-695 /2015).

www.lat.lt